Jaunimo garantijų iniciatyva

EUROPOS SĄJUNGOS JAUNIMO GARANTIJŲ INCIATYVA

Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas – suaktyvinti jaunimą per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį: išlaikant ryšį su darbo rinka arba užtikrinant tolesnio išsilavinimo galimybę.

Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama, kad visi 15–29 m. amžiaus jaunuoliai – nesvarbu, ar jie užsiregistravę darbo biržoje, ar ne – per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo arba darbo netekimo gautų konkretų pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę.

ES Jaunimo garantijų iniciatyva, įgyvendinama vadovaujantis ES Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo, – tai nauja bendra koncepcija, naujas požiūris į jaunimo užimtumą. Dalyvaudama ES Jaunimo garantijų iniciatyvoje kiekviena ES valstybė narė kuria partnerystes tarp nacionalinių ministerijų, centrinės ir vietos valdžios ir tarp švietimo, verslo pasaulio, jaunimo organizacijų, įdarbinimo agentūrų, socialinių ir sveikatos priežiūros tarnybų, siekdamos imtis struktūrinių reformų: reformuoti švietimą, kad šios sistemos dėka būtų galima įgyti darbo rinkoje reikalingų gebėjimų, suteikti antrą galimybę mokytis, skatinant glaudesnį darbo rinkos subjektų bendradarbiavimą.

Jaunimo garantijos neturi būti suprantamos kaip darbo garantijos. Parama jaunuoliams teikiama atsižvelgiant į konkrečius jauno žmogaus polinkius ir galimybes. Nemažai daliai jaunuolių užtenka trumpalaikio ir nedidelio postūmio – bendro profesinio orientavimo ir informacijos apie darbo rinką, kitiems reikia padėti įvertinti galimybes patekti į darbo rinką ir surasti tinkamą darbą suteikiant specialias konsultacijas. Tretiems – o tai dažniausiai aktualu jaunuoliams su žemu išsilavinimu, neturintiems kvalifikacijos – reikia taikyti didesnės apimties ir ilgesnės trukmės integraciją į darbo rinką skatinančias paramos priemones.

 

 Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą būtina:

  • taikyti individualizuotas paslaugas ir priemones, nes jaunimas nėra vienarūšė grupė, jų socialinė aplinka skiriasi. Ypatingas dėmesys skirtinas jaunuoliams, kuriems kyla rizika prarasti galimybę dirbti ar mokytis;
  • taikyti abipusio įsipareigojimo principą, siekiant aktyvaus jauno žmogaus dalyvavimo – t.y. jaunas žmogus dalyvaudamas Jaunimo garantijose taip pat įsipareigoja aktyviai veikti, kad kuo greičiau rastų tinkamą darbą, mokymosi galimybes ar praktiką;
  • sudarant individualius veiksmų planus, numatyti sklandų perėjimą iš vienos priemonės į kitą, kad būtų išvengta neveiklumo ciklų.
Kas yra Jaunimo garantijų iniciatyva?      Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo principai     Jaunimo garantijos padeda siekti „Europa 2020“ tikslų

 Daugiau informacijos apie Jaunimo garantijų inciatyvą rasite šiuose dokumentuose:

  • Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 2012 m. (parsisiųsti)
  • Europos Komisija: dažnai pateikiami klausimai apie Jaunimo garantijas, 2015 m. (neoficialus vertimas) (parsisiųsti)

 

KAS YRA NEDIRBANTIS, NESIMOKANTIS IR MOKYMUOSE NEDALYVAUJANTIS JAUNUOLIS?

„Eurofound“ nustatė aštuonis įvairius pagrindinius veiksnius, dėl kurių jaunuolių tikimybė patekti į NEET kategoriją didėja: 1) negalia; 2) imigracinė kilmė; 3) prastas išsilavinimas; 4) gyvenimas atokiose vietovėse; 5) nedidelės namų ūkio, iš kurio kilęs jaunuolis, pajamos; 6) bedarbiais buvę tėvai; 7) prastas tėvų išsilavinimas ir tai, kad 8) tėvai yra išsituokę.

Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, vartojama užimtumo srityje nauja sąvoka – nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaunatis jaunimas – ir jos sutrumpinimas NEET jaunimas (angl. not in education, employment or training).

NEET jaunimo sąvoka apima:

  1. Nedalyvaujančius švietime ir mokymuose bedarbius asmenis (asmenys, kurie nedirba, tačiau aktyviai ieško darbo ir galėtų pradėti dirbti nedelsiant);
  2. Nedalyvaujančius švietimo ir mokymuose neaktyvius asmenis (ekonomiškai neaktyvūs asmenys, kurie nesudaro darbo jėgos (nėra nei įdarbinti, nei bedarbiai).

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondos („Eurofound“) išskiria penkias pagrindines NEET grupes:

  1. Bedarbiai asmenys. Didžiausia NEET grupė, smulkiau skirstoma į ilgalaikius (nedirba daugiau nei 12 mėn.) ir trumpalaikius bedarbius;
  2. Galimybių dirbti neturintys asmenys (angl. unavailable). Apima jaunus globėjus ir slaugytojus, jaunimą su šeimyniniais įsipareigojimais, sergančiuosiuos ir neįgalumą turinčius jaunuolius;
  3. Neaktyvūs, atsiskyrę asmenys (angl. disengaged). Jaunuoliai, kurie neieško darbo ir nenori dalyvauti švietime, nors nėra ribojami įsipareigojimų ar nedarbingumo. Ši grupė apima savo noru darbo neieškančius jaunuolius (angl. discouraged) bei asocialių arba pavojingą gyvenimą gyvenančius jaunuolius.
  4. Galimybių ieškantys, aktyvūs asmenys (angl. opportunity-seekers). Jauni žmonės, kurie aktyviai ieško darbo arba mokymo galimybių, tačiau tik tokių, kurios atitinka jų gebėjimus ir statusą.
  5. Savo noru nedirbantys ir nesimokantys asmenys. Tai savo noru pasirinkęs priklausyti NEET kategorijai jaunimas. Dažniausiai tai yra jauni keliautojai, jaunimas, aktyviai įsitraukęs į kitas veiklas, tokias kaip menas, muzika ar savarankiškas mokymasis.

Plačiau apie NEET jaunuolius skaitykite 2013 m. ESTEP tyrime „Nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) užimtumo skatinimas: Europos Sąjungos valstybių narių gerosios praktikos apžvalga ir rekomendacijos dirbant su atskirtuoju ir neaktyviu jaunimu“ čia.

 NEET jaunimas, priklausantis bet kuriam aukščiau paminėtų pogrupių, yra Jaunimo garantijų iniciatyvos objektas, tikslinė grupė.

    

 

KODĖL REIKALINGA JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVA?

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) tyrimo duomenimis, Lietuvoje dėl nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių, 2008 metais buvo prarandama 0,7 proc. BVP, o 2011 metais – jau 1,1 proc. BPV, t.y. šiek tiek daugiau nei 290 mln. Eur.

Remiantis tyrimais, jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – didėja rizika ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas, taip pat gresia žmogiškojo kapitalo praradimas, skurdas iš vienos kartos pereina į kitą, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos.

Jaunuoliai yra labiau pažeidžiami dėl to, kad keičiasi jų gyvenimo etapai, jiems nepakanka profesinės patirties, jų išsilavinimas kartais per menkas, jų socialinė apsauga dažnai ribota, jiems sunku gauti finansinių išteklių, o jų darbo sąlygos nesaugios. Todėl reikia tinkamų paramos priemonių, kartu pripažįstant asmeninę jaunuolių atsakomybę.

 

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVA LIETUVOJE

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuruojanti Jaunimo garantijų iniciatyvos Lietuvoje įgyvendinamą, pabrėžia valstybės bei savivaldybių institucijų ir socialinių partnerių glaudaus bendradarbiavimo svarbą, siekiant sėkmingos jaunuolių integracijos į darbo rinką arba švietimo sistemą. 2014 m. sausio mėn. ministerijų, darbdavių, jaunimo organizacijų atstovai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo, tais pačiais metais įsteigta ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos komisija. Socialiniai partneriai, jaunimo ir su jaunimo dirbančios organizacijos aktyviai prisideda siūlydamos priemones ir paslaugas jaunimui, vertindamos jų kokybę.

Jaunimo garantijų iniciatyva – tai priemonių rinkinys, sistema, jaunimo užimtumui didinti, Lietuvoje įgyvendinama nuo 2014 m. sausio 1 d. vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planu.

Pirmasis Plano tikslas – jaunimo ankstyvoji intervencija ir aktyvumo skatinimas.

Uždaviniai pirmajam Plano tikslui pasiekti:

  1. įvertinus esamą jaunimo ir darbo su jaunimu padėtį Lietuvoje, tobulinti darbo su jaunimu teisinį reglamentavimą;
  2. gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant užtikrinti ankstyvą prevenciją ir aktyvumo skatinimą;
  3. sukurti sistemas identifikuoti neaktyvų jaunimą ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenai;
  4. užtikrinti visapusiškų paslaugų teikimą tiek neaktyviam, tiek motyvuotam jaunimui;
  5. ugdyti jaunimo verslumą bei skatinti savarankišką užimtumą.

Antrasis Plano tikslas – jaunimo integracijos į darbo rinką didinimas.

Uždaviniai antrajam Plano tikslui pasiekti:

  1. tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant efektyvaus jaunimo integravimo į darbo rinką;
  2. užtikrinti individualius jaunimo poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą;
  3. plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius.

 

INDIVIDUALIZUOTŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS

Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą Lietuvoje ypač didelis dėmesys skiriamas jaunuolių poreikių išaiškinimui ir juos atliepiant, individualizuotų paslaugų teikimui.

Šiuo tikslu Lietuvoje aktyviai vykdoma teritorinių darbo biržų jaunimo darbo centrų tinklo plėtra. 1999–2009 m. Lietuvoje, pasitelkiant Danijos tarnybos užimtumo tarnybos gerąją patirtį, šalyje buvo įsteigta 11 Jaunimo darbo centrų, 2013 m. – dar 11, 2014 m. – 7, 2015 m. – 8. Siekiama, kad Jaunimo darbo centrai paslaugas teiktų visose šalies savivaldybėseir padėtų vietos jaunimui iki 29 metų amžiaus integruotis į darbo rinką, ugdytų jų gebėjimus, reikalingus konkuruoti darbo rinkoje ir motyvuotų mokymuisi visą gyvenimą.

Taip pat aktyviai plėtojamas atvirųjų jaunimo centrų / erdvių tinklas, veikiantis savivaldybėse. Šie centrai skirti visiems jaunuoliams, kurie ieško saugios aplinkos, naujų bendrumo, buvimo kartu formų, turi laisvo laiko, tačiau nežino, kaip ir kur jį turiningai praleisti. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems jauniems žmonėms, kurie dėl savo elgesio ar išvaizdos nepritampa prie bendraamžių ar suaugusiųjų visuomenės, nemato tikslo savo gyvenime, stokoja motyvacijos mokytis ir jėgų kūrybiškai tvarkyti savąją kasdienybę, linkę nusikalsti, vartoja alkoholį ir kitas svaiginamąsias medžiagas.

Iš tiesų, Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas yra užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, kad visiems jaunuoliams, kuriems nepavyko patiems susirasti pasiūlymo, per tam tikrą laiką būtų pateiktas darbo, tolesnio mokymosi, gamybinės praktikos ar mokomosios praktikos pasiūlymas.